žagt

1 žàgt interj. 1. NdŽ žagtelėjimui nusakyti: Žàgt – sužagsėjo vaikas Ds. Va, tik pamislinau ir žàgt – prauda yr Vlk. 2. staigiam nutilimui, žado netekimui nusakyti: Žàgt – nutilo, i šiandie jau nieko nėra Šd. Paklausė – su kuo gi kiaulėm maišai? Sakau – su kojom. Tai žàgt ir nutilo Slm. Žàgt ir užukerta [gerklę] kažkas Antš. Žàgt užspaudė širdį, neprarėku Krš. Žàgt užkrimta kalba, nė[ra] sveikas Rdn. | Kai kada tai žàgt ir nebeatsimenu, o kai kada vėl švyst ir atsimenu Slm. 3. smūgio garsui žymėti: Nuvilko nuogą ir su kareivišku diržu žàgt Žl. 4. Ds greitam, staigiam veiksmui žymėti: Žagt – iš važio koją išmeta ir pritur, kad neišvirstų važis J. Moma rugius pjovė, atsistojo, iš po šiaudų [gyvatė] žàgt, ir gatava Sug. Sakau, ūkinykausiu, žàgt įstatymas: mieste gyveni, neduos žemės Skrd. 5. kartojant nusakoma stačiokiška kalba: Ir Rožė drąsi – žàgt žàgt – pasakyt jai nieko nėra Mžš.